Daugumą dienų praleidžiu judėdamas nuo vienos užduoties prie kitos. Laiškai, pokalbiai, darbai – viskas susilieja. Kartais tik vakare pastebiu, kad beveik neatsimenu, kaip kvėpavau per dieną. Ar buvo gilus įkvėpimas, ar tik greiti, paviršutiniai judesiai.
Prieš porą metų pradėjau eksperimentuoti su labai trumpomis pauzėmis. Ne meditacija. Ne specialios technikos. Tiesiog keli sąmoningi įkvėpimai tarp veiklų.
Kodėl trumpos, o ne ilgos
Bandžiau ilgesnes formas – sėdėjimą po dešimt ar penkiolika minučių. Kartais pavykdavo, kartais ne. Kai diena intensyvi, praktika greitai nukrisdavo. Tada supratau, kad man labiau tinka tai, kas įsiterpia į esamą ritmą, o ne reikalauja atskiros erdvės.
Pauzė gali būti prieš atidarant naują laišką, po to kai padedu telefoną, prieš pradedant gaminti. Šios akimirkos jau egzistuoja. Man tereikia jas pastebėti.
Pauzė nėra laiko švaistymas. Tai momentas, kai diena nustoja būti vien srautu.
Kaip atrodo mano pauzės
Nieko sudėtingo. Sustabdau tai, ką darau. Įkvepiu pro nosį lėtai. Šiek tiek sulaikau – tik tiek, kiek patogu. Iškvepiu dar lėčiau. Pakartoju dar du ar tris kartus. Visa tai užtrunka mažiau nei minutę.
Nereikia užsimerkti. Nereikia keisti pozos. Galiu stovėti prie lango ar sėdėti prie stalo.
Prieš svarbesnį pokalbį
Jei žinau, kad tuoj prasidės pokalbis, kuris reikalauja daugiau dėmesio, darau šiek tiek ilgesnę versiją. Penki ciklai vietoj trijų. Tai padeda ateiti ne iš skubėjimo.
Kur lengviausia įterpti
Prieš atidarant šaldytuvą. Po to, kai padedu telefoną. Prieš išeidamas iš namų. Tarp dviejų skirtingų užduočių. Prieš pradedant valgyti. Šios akimirkos jau yra natūralūs perėjimai.
Kai pamirštu
Dažnai pamirštu. Ypač kai diena intensyvi. Tada nebandau atsigriebti vakare. Tiesiog kitą kartą, kai prisimenu, padarau. Be kaltės.
Pastebėjau, kad kuo mažiau spaudimo sau, tuo dažniau pauzės grįžta savaime.
Pabaigai
Kvėpavimo pauzės man tapo vienu paprasčiausių būdų grąžinti sau erdvės dienos viduryje. Jos neužima laiko. Nereikalauja specialios vietos. Ir vis tiek keičia pojūtį.
Jei nori išbandyti, pradėk nuo vienos pauzės per dieną – pavyzdžiui, prieš valgį. Pažiūrėk, kaip jautiesi po to.